MOKYKLOS PSICHOLOGĖS VEIKLA
Mokyklos psichologės veiklos sritys:
Konsultavimas – mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas,
bendradarbiavimas su tėvais/globėjais, mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas.
Įvertinimas – mokinio galių ir sunkumų įvertinimas, nustatant raidos ypatumus, asmenybės ir ugdymosi problemas.
Švietimas – mokinių, tėvų/globėjų, pedagogų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
Psichologinė pagalba mokykloje mokiniui teikiama, kai:
mokinys į psichologą kreipiasi savarankiškai;
išsako poreikį mokinio tėvai/globėjai;
nukreipiamas mokytojų, gavus tėvų/globėjų sutikimą;
išsako poreikį Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kada kreiptis į mokyklos psichologą?
Kai matote ne vienkartines, ne vienadienes, o kiek ilgiau dominuojančias mokinio emocines ir asmenybės problemas (baimes, pyktį, vienišumą, nerimą, destruktyvų kvailiojimą ir kt.) ir Jūsų panaudoti pagalbos būdai nekeičia mokinio emocinės būsenos teigiama linkme;
Po stipraus streso (smurtas, patyčios, išgąstis, netektis, žinia apie šeimos nario ligą ir pan.), kai stebimas neigiamas tokios situacijos poveikis vaiko emocinei gerovei;
Kai vaiko elgesys kelia sunkumų, nepavyksta užmegsti ryšio, prastėja mokymosi rezultatai;
Tiesiog dvejojate kaip elgtis kokioje nors konkrečioje situacijoje, norite pasitarti, jaustis saugiau, užtikrinčiau.
Ar psichologo pagalba bus efektyvi?
Psichologinės pagalbos efektyvumą lemia daug dalykų. Didelę reikšmę turi problemos pobūdis ir tai, kiek tėvų/globėjų, mokytojų bei kitų, su mokinio ugdymu susijusių specialistų, lūkesčiai atitinka mokinio vidines galimybes įveikti esamą problemą. Kartais mažytis pokytis mokiniui gali būti labai didelis ir pareikalavęs didelių jo psichinių pastangų, bet jis gali būti nepakankamai patenkinantis tėvų/globėjų, mokytojų ar kitų ugdymo specialistų lūkestį. Taigi, psichologinės pagalbos efektyvumo vertinimas gali priklausyti nuo mokinio, tėvų/globėjų, mokytojų ir ugdymo specialistų požiūrio į problemą, o taip pat nuo mokinio ir jo ugdytojų motyvacijos ją spręsti. Psichologinė pagalba dažniausiai yra kompleksinis
reiškinys, kuris įtraukia ir dalina problemos sprendimo atsakomybę tėvams/globėjams, mokytojams, mokiniui, psichologui ir galbūt kitiems specialistams bei institucijoms. Jeigu problemos sprendimo atsakomybė yra paliekama tik psichologui ir mokiniui, tai tikriausiai tik psichologui ir seksis su mokiniu bendrauti, bet mokinys, grįžęs į klasę ar namų aplinką, tuo pačiu grįš ir į savo problemą, jeigu mes visi (tėvai/globėjai, mokytojai, ugdymo specialistai) neturėsim darnaus ir konstruktyvaus sutarimo, kaip reaguoti į mokinio sunkumą. Taigi, psichologas negali garantuoti, kad jo pagalba padės, jeigu į problemos sprendimą motyvuotai neįsitrauks visi kiti asmenys, tiesiogiai susiję su vaiko ugdymu.
PSICHOLOGĖ
Auksė Mališauskaitė
Priėmimo laikas:
I – IV 8.00 – 17.00 val.
(galima susitarti ir dėl kito susitikimų laiko)
Psichologo kabinetas yra trečiame aukšte, tik užlipus laiptais, dešiniau, prie socialinio pedagogo bei logopedo kabinetų.
El. p.
Daugiau apie psichologinės pagalbos galimybes galite rasti čia:
http://www.klausau.lt/telefonai
ORGANIZACIJOS, TEIKIANČIOS PAGALBĄ NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO VAIKAMS IR JAUNUOLIAMS